Nu senų laikų gamybinės įmonės ieškojo būdų, kaip pasiekti kuo didesnio veiklos efektyvumo. Tokie istoriniai įvykiai kaip garo mašinos išradimas XVIII a. ar masinė plieno gamyba XIX a. ir žinoma, žengimas į skaitmeninį amžių antroje XX a. pusėje, turėjo didžiulę įtaką gamybos procesams ir įmonių darbo organizavimo pokyčiams. Būtent „skaitmeninė revoliucija“ paskatimo pirmųjų gamybos valdymo programų atsiradimą. Žinoma tuo laiku, tai buvo gerokai paprastesni įrankiai, kurių pagalba galima buvo kiek greičiau apskaičiuoti gamybos planavimą, išeigą ir tikruosius rezultatus. Tačiau laikui einant, šių įrankių funkcionalumas ir galimybės prasiplėtė ir dabar, be jų praktiškai neįsivaizduojama jokios rimtesnės kompanijos veikla.

Gamybos valdymo sistema – tai įrankių visuma, kurių pagalba įmonės gali susitvarkyti visus esminius procesus ir valdyti savo gamybą nuo medžiagų ir žaliavų užsakymo iki paruoštos produkcijos pristatymo klientams. Šių įrankių suteikiama nauda yra gerokai didesnė nei tiesiog patogumas ir greitis. Jų pagalba kompanijos gali greičiau dalintis esmine informacija, sumažinti rankinio duomenų įvedimo poreikį ir tuo pačiu, klaidų atsiradimo priežastis. To pasekoje galima automatizuoti dalį procesų ir gerokai sumažinti kaštus, kurie turį tiesioginę įtaką pelningumui.

Nors gamybos valdymo sistemos ypač praverčia sudėtingose situacijose, kai tenka valdyti daugybę skirtingų procesų, tačiau klaidinga yra manyti, jog jos tinka tik didelėms kompanijoms. Šiuolaikinių sistemų pranašumas yra tas, jog jos gali būti pritaikomos praktiškai bet kuriai veiklai, tad net ir padedančios kompanijos gali pajusti jų naudą nuo pat pirmųjų veiklos dienų. Augant verslui, gamybos programų funkcionalumas gali plėstis tiek, kad atitiktų augančius poreikius ir tokiu būdu toliau užtikrinant efektyviai valdomus procesus. Tad kuo ankščiau gamybinės įmonės pradeda naudoti verslo valdymo sistemas, tuo ankščiau jos gali išnaudoti jų suteikiamus pranašumus.